Pasiekimų vertinimas

PATVIRTINTA

Kauno r. Lapių pagrindinės mokyklos

direktoriaus  2022 m. gruodžio 12 d.

įsakymu Nr. V-94

KAUNO RAJONO LAPIŲ PAGRINDINĖS MOKYKLOS

MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ

VERTINIMO TVARKOS APRAŠAS

1. BENDROSIOS NUOSTATOS
2. Kauno r. Lapių pagrindinės mokyklos mokinių mokymosi pažangos ir pasiekimų vertinimo tvarkos aprašas (toliau aprašas) reglamentuoja mokinių mokymosi pasiekimų vertinimą, kontrolinių darbų krūvį, tėvų (globėjų) informavimą apie mokinių mokymosi sėkmingumą ir pažangą.
3. Mokinių pažanga ir pasiekimai vertinami remiantis 2021–2022 ir 2022–2023 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309, LR švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V – 1308 patvirtinta „Geros mokyklos koncepcija“ ir Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo samprata, patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2004 m. vasario 25 d. įsakymu Nr. ISAK-256 (Žin., 2004, Nr. 35-1150).
4. Apraše aptariami vertinimo tikslai ir uždaviniai, vertinimo principai ir nuostatos, vertinimo planavimas, vertinimas ugdymo procese, įvertinimų fiksavimas, vertinimo informacijos analizė ir informavimas.
5. Apraše vartojamos sąvokos:

Mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas (toliau vertinimas) – nuolatinis informacijos apie mokinių mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimo, interpretavimo ir apibendrinimo procesas.

Įvertinimas – vertinimo proceso rezultatas, konkretus sprendimas apie mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą.

Įsivertinimas (refleksija) – paties mokinio daromi sprendimai apie daromą pažangą bei pasiekimus, remiantis savistaba, savianalize, dabartinių pasiekimų lyginimu su ankstesniaisiais, tolesnių mokymosi tikslų numatymu.

Vertinimo informacija – įvairiais būdais iš įvairių šaltinių surinkta informacija apie mokinio mokymosi patirtį, jo pasiekimus ir daromą pažangą (žinias ir supratimą, gebėjimus, nuostatas).

Vertinimo kriterijai – dalyko programą atitinkantys, individualiose mokytojų vertinimo metodikose numatyti užduočių atlikimo kriterijai.

Kontrolinis darbas – ne mažiau kaip 30 minučių trukmės savarankiškas, projektinis, kūrybinis, laboratorinis ar kitoks mokytojo numatytu būdu (gali būti elektroniniu būdu) atliekamas ir įvertinamas darbas, skirtas patvirtinti, kaip mokiniai išmoko tam tikrą dalyko programos dalį (skyrių, temą, kelias temas).

Apklausa (atsiskaitymas) žodžiu – tai monologinio ar dialoginio kalbėjimo įvertinimas, skirtas patikrinti žinias ir gebėjimą gimtąja ar užsienio kalba taisyklingai, argumentuotai reikšti mintis per gimtosios, užsienio kalbų ir socialinių mokslų pamokas. Mokiniui, atsakinėjančiam žodžiu, įvertinimas pateikiamas tą pačią pamoką.

Apklausa raštu – tai darbas raštu, organizuotas ne daugiau kaip iš vienos pamokos medžiagos. Darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis. Mokiniai, nedalyvavę apklausoje, atsiskaityti neprivalo. Iš anksto apie apklausą mokiniai neinformuojami. Darbų patikrinimas gali vykti pasirinktinai (tikrinami ne visų mokinių darbai), darbai turi būti grąžinti kitą pamoką.

Savarankiškas darbas gali trukti 10-20 minučių. Jo tikslas sužinoti, kaip mokinys suprato temos dalį, kaip geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis.

Nuotolinis mokymas – mokymo proceso organizavimo būdas, kai mokiniai, būdami skirtingose vietose ir naudodamiesi informacinėmis komunikacijos priemonėmis ir technologijomis, bendrauja su mokytoju norėdami pasiekti mokymo tikslus. Galima tiek pavienio, tiek grupinio mokymo forma.

Įgyvendinant pavienio mokymo formą, mokiniai savarankiškai mokydamiesi jungiasi su mokytoju ir dalyvauja grupinėse ar individualiose mokytojo konsultacijose.

Įgyvendinant grupinio mokymo formą, mokiniai susijungia į klasę ar grupę ir nuosekliai mokosi mokomi mokytojų pagal ugdymo programas.

Skaitmeniniai mokymo įrankiai (angl. tools, apps) – programinės įrangos priemonės, galinčios automatizuoti mokymui reikalingų funkcijų atlikimą (pavyzdžiui, el. pašto ar vaizdo konferencijų programinė įranga, skirta bendrauti, įrankiai užduotims, testams kurti ir pan.). Skaitmeniniai mokymo įrankiai gali būti universalūs, sukurti ne tik mokymo tikslams.

Skaitmeninis mokymosi objektas – mokymui(si) naudotinas skaitmeninis išteklius, kurio pagrindinė savybė – daugkartinis naudojimas, t.y. galimybė pakartotinai taikyti kituose mokymo(si) kontekstuose.

Skaitmeninės mokymosi priemonės – tikslingai sukomplektuotas skaitmeninio mokymosi turinys, pateikiamas kartu su skaitmeniniu mokymosi įrankiu (ar VMA), skirtu jam peržiūrėti ir mokymo proceso organizavimui užtikrinti.

Virtualioji mokymosi aplinka (VMA) – tai informacinė sistema, turinti ir (arba) susiejanti skaitmeninius mokymo įrankius, leidžiančius pateikti skaitmeninį turinį (teorinę medžiagą, užduotis, testus ir pan.), organizuoti mokymąsi, bendrauti ir bendradarbiauti su besimokančiais, atlikti kitas mokymui reikalingas funkcijas.

Skaitmeninis mokymosi turinys – informacinės rinkmenos (tekstinės, grafinės, vaizdo ir kt.) su sukurta mokymo medžiaga; jos gali būti pateiktos naudojantis skaitmeniniais mokymosi įrankiais. Dažniausiai tokiam turiniui reikalingas įrankis jam peržiūrėti ar vykdyti.

5. Vertinimo tipai (pagal vertinimo paskirtį):

5.1. diagnostinis vertinimas – vertinimas, kuriuo naudojamasi siekiant išsiaiškinti mokinio pasiekimus ir padarytą pažangą, baigus temą ar programos dalį, kad būtų galima numatyti tolesnio mokymosi galimybes, suteikti pagalbą, įveikiant sunkumus;

5.2. formuojamasis vertinimas – nuolatinis vertinimas ugdymo proceso metu, kuriuo siekiama operatyviai suteikti detalią informaciją apie tolesnio mokinio mokymosi bei tobulėjimo galimybes, numatant mokymosi perspektyvą, pastiprinant daromą pažangą. Formuojamasis vertinimas skatina mokinius mokytis analizuoti esamus pasiekimus ar mokymosi spragas, sudaro galimybes mokiniams ir mokytojams geranoriškai bendradarbiauti;

5.3. apibendrinamasis vertinimas – vertinimas, naudojamas baigus programą, modulį. Jo rezultatai formaliai patvirtina mokinio pasiekimus ugdymo programos pabaigoje;

5.4. norminis vertinimas – vertinimas, kuris sudaro galimybes palyginti mokinių pasiekimus, taikomas per pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimą;

5.5. kriterinis vertinimas – vertinimas, kurio pagrindas – tam tikri kriterijai, su kuriais lyginami mokinio pasiekimai;

5.6. kaupiamasis vertinimas (sudėtinis pažymys) – tai informacijos apie mokinio mokymosi pažangą ir pasiekimus kaupimas, sudėtinis įvairių mokinio veiklų, pasiekimų, pastangų suminis balas, kurio kriterijus pritaiko mokytojai, vertinantys mokinių pasiekimus pažymiu;

5.7. individualios pažangos (idiografinis vertinimas) – vertinimo principas, pagal kurį lyginant dabartinius mokinio pasiekimus su ankstesniaisiais stebima ir vertinama daroma pažanga.

6. Vertinimo būdai (pagal vertinimo bei įvertinimo pobūdį):

6.1. formalusis vertinimas – vertinimas, kai skiriamos tam tikro formato užduotys, numatomas joms atlikti reikalingas laikas, užduotys įvertinamos formaliais kriterijais, įvertinimas fiksuojamas;

6.2.  neformalusis vertinimas – vertinimas, kuris vyksta nuolat stebint, susidarant nuomonę, kalbantis, diskutuojant. Įvertinimas fiksuojamas mokytojo pasirinkta forma (ženklais, individualiomis pastabomis ir kt.);

6.3. signalinis pusmečio įvertinimas – kartą per pusmetį iš esamų pažymių mokytojo vedamas aritmetinis vidurkis, leidžia mokiniui įsivertinti esamą situaciją (pažymys vedamas likus mėnesiui iki pusmečio pabaigos);

6.4. darbų aplankas –  sukaupti mokinių darbai raštu.

1. VERTINIMO TIKSLAS, UŽDAVINIAI IR PRINCIPAI
2. Mokinių mokymosi pasiekimų ir pažangos vertinimo tikslas – nustatyti mokinių pasiekimų lygį bei pažangą, išsiaiškinti kiekvieno mokinio stiprybes, ugdymosi poreikius ir kartu su mokiniu bei jo tėvais (globėjais, rūpintojais) priimti sprendimus dėl tolesnio mokymosi žingsnių, mokiniui būtinos pagalbos.
3. Vertinimo uždaviniai:

8.1. padėti mokiniui pažinti save, suprasti savo silpnąsias ir stipriąsias puses, įsivertinti savo pasiekimų lygmenį, kelti mokymosi tikslus;

8.2. padėti mokytojui planuoti ir koreguoti savo darbą, įžvelgti mokinio mokymosi galimybes, nustatyti mokymosi sunkumus, diferencijuoti ir individualizuoti darbą, parinkti ugdymo turinį ir metodus;

8.3. suteikti tėvams (globėjams, rūpintojams) informaciją apie vaiko mokymąsi, stiprinti ryšius tarp vaiko, tėvų (globėjų, rūpintojų) ir mokyklos.

III. VERTINIMO NUOSTATOS IR PRINCIPAI

9. Vertinimo nuostatos:

9.1.vertinimas grindžiamas šiuolaikine mokymosi samprata, mokinių amžiaus tarpsnių psichologiniais ypatumais, individualiais mokinio poreikiais, atitinka ugdymosi tikslus;

9.2. vertinama tai, kas buvo numatyta pasiekti ugdymo procese: mokinių žinios, jų taikymas, supratimas, dalyko gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, asmeninė pažanga ir pasiekimai;

9.3. vertinimas skirtas padėti mokytis – mokinys laiku gauna grįžtamąją informaciją apie mokymosi patirtį, pažangą ir pasiekimus. Mokiniai mokytojo padedami mokosi vertinti ir įsivertinti savo pasiekimus ir pažangą, atsižvelgdami į savo mokymosi sėkmę, planuoja tolesnį mokymąsi, keliasi ateities tikslus.

10. Pagrindinis vertinimo orientyras – Bendrosios ugdymo programos ir išsilavinimo standartai.
11. Vertinimo principai:

11.1. humaniškumas – kiekvienas vaikas gerbiamas, psichologiškai saugus, sugebantis adekvačiai įsivertinti;

11.2. tikslingumas – vertinimo metodai atitinka mokymosi turinį;

11.3. pozityvumas, objektyvumas, konstruktyvumas – vertinama tai, kad buvo numatyta pasiekti ugdymo procese (remiamasi bendrosiomis programomis): žinios, supratimas, bendrieji ir dalyko gebėjimai, vertybinės nuostatos, nurodomos spragos, padedama jas taisyti, siekiama kuo didesnio vertinimo patikimumo;

11.4. informatyvumas – vertinimo informacija aiški, išsami, savalaikė, nurodoma, ką mokinys jau išmoko, kur spragos, kaip jas taisyti;

11.5. aiškumas ir skaidrumas – visi proceso dalyviai (mokiniai, mokytojai, tėvai, globėjai, rūpintojai) žino vertinimo kriterijus ir vertinimo būdus, kurie visiems suprantami. Mokytojas vertinimo kriterijus aptaria su mokiniais mokslo metų pradžioje ir pagal poreikį (pradėdamas naują skyrių, temą ar pan.);

11.6. veiksmingumas – naudojami įvairūs vertinimo informacijos šaltiniai, taikomos šiuolaikinės vertinimo metodikos.

1. VERTINIMO PLANAVIMAS
2. Vadovaujantis Bendrosiomis ugdymo programomis vertinimas planuojamas kartu su ugdymo procesu ir numatomas ilgalaikiuose planuose.
3. Mokytojai savo dalyko metodinėse grupėse aptaria ir metodinėje taryboje suderina individualią mokomojo dalyko vertinimo tvarką, vertinimo kriterijus, metodus ir formas.
4. Mokytojas, planuodamas kiekvieną mokymo(si) etapą (temą, pamoką), atsižvelgdamas į mokinių mokymosi patirtį ir gebėjimus, planuoja ir formuluoja uždavinius, numato rezultatus.
5. Diagnostinį vertinimą mokytojas planuoja ir fiksuoja ilgalaikiame plane, programoje, formuojamąjį vertinimą  – pamokos metmenyse, plane.
6. Mokytojai per pirmąją savo dalyko pamoką rugsėjo mėnesį mokinius supažindina su savo dalyko ilgalaikiu planu, modulio, pasirenkamojo dalyko programa, mokinių mokymosi pasiekimų informacijos kaupimo ir jos fiksavimo sistema, aptaria vertinimo kriterijus, metodus ir formas, supažindina su kaupiamųjų pažymių (balų) kriterijais, kuriais vadovaudamasis rašo kaupiamąjį pažymį.
7. Mokytojai nuolat informuoja mokinius, kurios veiklos bus vertinamos, kokį vertinimą rašo, kada surinkta vertinimo informacija bus konvertuojama į kaupiamąjį pažymį.
8. Mokytojai, pradėdami naują skyrių, temą, su mokiniais aptaria tikslus, uždavinius, darbo metodus, vertinimo kriterijus, formas.
9. Formuojamąjį vertinimą mokytojas planuoja rengdamasis kiekvienai pamokai.
10. Dalykų mokytojai, planuodami integruotas pamokas, integruotus projektus, suderina ir numato bendrus vertinimo būdus, užduotis ir kriterijus.
11. Pirmosiomis rugsėjo dienomis klasių vadovai supažindina mokinius su „Mokinių pažangos ir pasiekimų tvarkos aprašu“.
12. Mokiniams, kurie mokosi pagal individualizuotas programas, pamokos plane/metmenyse numatomas individualus vertinimas.
13. Atsižvelgiant į mokinių mokymosi pasiekimus, vertinimo užduotys, atsiskaitymo laikas gali būti koreguojami.

1. VERTINIMAS MOKANT

24. Mokiniams laiku ir sistemingai teikiama informacija (komentarai žodžiu ar raštu) apie tai, kas padaryta gerai, ką reikia tobulinti, kaip tai atlikti, kad būtų pasiekti mokymosi uždaviniai pagal sutartus kriterijus.
25. Mokinių žinios, gebėjimai, įgūdžiai, pastangos, pažanga vertinama pagal Bendrųjų programų reikalavimus, pradinio ir pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo vertinimo instrukcijas, metodinėse grupėse aptartus ir suderintus dalyko vertinimo metodus, formas ir kriterijus.
26. Mokytojas planuoja mokinių ugdymosi pasiekimus ir vertinimą, remdamasis mokykloje priimtais susitarimais dėl ugdymo turinio planavimo ir pasiekimų vertinimo, atsižvelgdamas į klasės mokinių ugdymosi pasiekimus, poreikius ir galimybes. Planuodamas 1-os klasės mokinių pasiekimus ir vertinimą, mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis – išvada apie vaiko pasiekimus.
27. Rugsėjo mėnuo skiriamas 1 ir 5 klasės mokinių adaptacijai, todėl jų mokymosi pasiekimams vertinti mokytojai taiko individualius mokinių pažinimo metodus, siekdami išsiaiškinti mokinių ugdymo(si) pasiekimus, taip pat taikomas formuojamasis vertinimas. 5 klasės mokiniams spalio mėnesį nerašomi neigiami pažymiai.
28. Siekiant stebėti mokinių daromą pažangą, klasėje dirbančiam mokytojui  ir mokiniams susitarus, mokytojas gali  kaupti darbus raštu  jam priimtina forma. Mokytojas skatina mokinius darbus naudoti mokantis bei analizuojant savo pažangą.
29. Patenkinamais įvertimais laikomi 4-10 balų įvertinimai, „įskaityta“, „patenkinamas, pagrindinis, aukštesnysis lygis“, „padarė pažangą“.
30. Nepatenkinamais įvertinimais laikomi 1-3 balų įvertinimai, „neįskaityta“, „neatestuota“ (kai mokinys yra praleidęs be pateisinamos priežasties daugiau kaip pusę pusmečio pamokų ir neatsiskaitęs už individualaus ugdymo plano privalomojo dalyko mokslo programą ar programos dalį).
31. Pasiekimų, vertinamų 10 balų sistema, reikšmė: 10 – puikiai, 9 – labai gerai, 8 – gerai, 7 – pakankamai gerai, 6 – patenkinamai, 5 – pakankamai patenkinamai, 4 – silpnai, 3 – blogai, 2 – labai blogai, 1 – nieko neatsakė, neatliko užduoties.
32. Specialiosios medicininės fizinio pajėgumo grupės mokinių pasiekimai fizinio ugdymo pamokose vertinami įrašu „įskaityta“, „neįskaityta“. Mokiniams, atleistiems nuo fizinio ugdymo pamokos, rašomas įvertinimas „atleista“.
33. Mokinių mokymosi pasiekimų įvertinimo formos, kurios fiksuojamos kontrolinių darbų grafike ir už kurias rašomas pažymys:

31.1. kontrolinis darbas;

31.2. atsiskaitymas žodžiu.

34. Mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama pasiekimus įvertinti tokiu dažnumu per pusmetį:

34.1. jei dalykui mokyti skirta 1 pamoka per savaitę, įvertinama ne mažiau 5 pažymiais;

34.2. jei dalykui mokyti skirta 2-3 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau 7 pažymiais;

34.3. jei dalykui mokyti skirta 4-5 pamokos per savaitę, įvertinama ne mažiau 8 pažymiais.

35. Kontrolinių ir kitų atsiskaitomųjų darbų skelbimo tvarka ir vertinimas:

35.1. mokinių mokymosi pasiekimai vertinami sistemingai. Rekomenduojama  per pusmetį organizuoti ne mažiau kontrolinių ar kitų atsiskaitomųjų darbų, kiek yra to dalyko savaitinių pamokų;

35.2. kontrolinių darbų tvarkaraštis skelbiamas elektroniniame dienyne;

35.3. per dieną organizuojamas tik vienas kontrolinis darbas;

35.4. mokytojas apie kontrolinį darbą mokinius pakartotinai informuoja per paskutiniąją pamoką prieš kontrolinį darbą, supažindina su darbo struktūra, turiniu, tikslais, vertinimo kriterijais:

35.4.1. rekomenduojama sudarant kontrolinio darbo užduotis laikytis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių eiti prie sunkesnių. Pagal užduočių sunkumą diagnostinės užduotys turėtų būti rengiamos stengiantis laikytis tokių proporcijų: 30 proc. lengvų užduočių, 40 proc. – vidutinio sunkumo ir 30 proc. sunkių užduočių;

35.4.2. užduotimis patikrinami įvairūs mokinių gebėjimai. Rengiant diagnostines užduotis rekomenduojama laikytis tokio žinių ir gebėjimų santykio: 50 proc. užduoties taškų turėtų būti skirta žinioms ir supratimui tikrinti, o kiti 50 proc. – problemų sprendimo gebėjimams tikrinti;

35.4.3. prie kiekvienos užduoties ar klausimo būtina nurodyti taškus;

35.5. kontrolinius darbus mokytojas ištaiso ir grąžina mokiniams ne vėliau kaip po dviejų savaičių;

35.6. kontrolinių darbų rezultatų analizė pristatoma ir aptariama su visais klasės mokiniais, pasidžiaugiama jų sėkmėmis, nesėkmės aptariamos individualiai ir numatomi būdai mokymosi spragoms šalinti;

35.7. dėl objektyvių priežasčių mokytojas turi teisę kontrolinio darbo laiką pakeisti, bet būtina suderinti su mokiniais. Atidėtas kontrolinis darbas gali būti parašomas po pamokų.

35.8. mokytojas visą ar dalį pamokos skiria kontrolinių darbų analizei, bendrus darbo rezultatus pristato ir aptaria su visais klasės mokiniais, pasidžiaugia jų sėkmėmis, pagal galimybes, poreikius nesėkmes aptaria su kiekvienu mokiniu individualiai bei numato būdus mokymosi spragoms šalinti;

35.9. gavęs neigiamą kontrolinio darbo įvertinimą, mokinys darbą gali perrašyti per savaitę po pamokų arba kitu susitartu su mokytoju laiku;

35.10. jei mokinys dėl pateisinamų priežasčių (ligos, nelaimės ir kt. atvejais) nedalyvavo kontroliniame darbe, už jį atsiskaito po pamokų arba kitu susitartu su mokytoju laiku per 2 savaites. Neatsiskaičius kontrolinio darbo dienyne įrašomas neigiamas įvertinimas 1 ir parašomas komentaras;

35.11. neatlikus mokyklos numatytu laiku vertinimo užduočių (kontrolinių darbų ir kt.) dėl svarbių, mokyklos vadovo pateisintų priežasčių (pavyzdžiui, ligos), ugdymo laikotarpio pabaigoje fiksuojamas įrašas „atleista“. Tokiais atvejais mokiniams, sugrįžusiems į ugdymo procesą, turi būti suteikta reikiama mokymosi pagalba;

35.12. Kontrolinis darbas, jeigu 50% mokinių už jį gavo nepatenkinamą įvertinimą, perrašomas;

35.13. Kontroliniai darbai paskutinę pusmečio dieną ir pirmąją dalyko pamoką po mokinių atostogų neorganizuojami.

36. Mokytojai, rašydami pažymį/įvertinimą už darbą, kurio užduotys vertinamos taškais, vadovaujasi šia lentele:

37. X kl. mokiniams, siekiant įvertinti žinias, organizuojamas bandomasis PUPP. Darbai vertinami pažymiu.
38. IV klasės mokiniams, mokymosi pasiekimų lygiui nustatyti, organizuojami lietuvių kalbos, matematikos diagnostiniai testai mokslo metų pabaigoje.

1. SPECIALIŲJŲ POREIKIŲ MOKINIŲ VERTINIMAS

39. Mokiniams, kurie ugdomi pagal individualizuotas programas, pasiekimų ir pažangos vertinimo kriterijai atitinka tos programos reikalavimus.
40. Vertindamas specialiųjų poreikių mokinių ugdymo rezultatus, mokytojas atsižvelgia į individualius asmenybės skirtumus (psichologinius, suvokimo, dėmesio, temperamento…), specialiuosius ugdymosi poreikius.
41. Mokinių, besimokančių pagal pritaikytą bendrojo ugdymo programą, mokymosi pažanga ir pasiekimai vertinami pagal mokinio individualiame ugdymo plane numatytus individualios pažangos keliamus tikslus, kurie yra suderinti su Bendrosiose programose numatytais pasiekimais, aptarus su mokiniu, jo tėvais (globėjais, rūpintojais), švietimo pagalbą teikiančiais specialistais, kokiais aspektais bus pritaikomas ir vertinamas ugdymo turinys.
42. Dėl mokinių, besimokančių pagal pagrindinio ir pagrindinio ugdymo individualizuotą programą arba socialinių įgūdžių ugdymo programą, mokymosi pasiekimų vertinimo būdų sprendžia Vaiko gerovės komisija. Sprendimai priimami, atsižvelgiant į mokinio galias ir vertinimo suvokimą, specialiuosius ugdymosi poreikius, numatomą pažangą, tėvų (globėjų, rūpintojų) pageidavimus. Atsižvelgdama į mokinio galias, Vaiko gerovės komisija siūlo vertinimo įrašus: „įskaityta“, „neįskaityta“, aprašai, pažymiai.

VII. VERTINIMAS BAIGUS PROGRAMĄ

43. Mokymosi rezultatams apibendrinti taikomas apibendrinamasis vertinimas (pažymys arba įskaita, lygis). IV klasės mokinių mokymosi pasiekimai fiksuojami apraše, kurio formą patvirtinama mokytojų metodiniame susirinkime.
44. Mokiniui, atleistam pagal gydytojo rekomendaciją nuo kūno kultūros pamokų, pusmečio ar metinių pažymių stulpelyje rašoma „atl.“.
45. Pusmečių ir metinių įvertinimai pasiekimų apskaitos dokumentuose fiksuojami pažymiais, rašoma „įskaityta”, „neįskaityta”, „neatestuota” (neatestuotas mokinys – mokinys, praleidęs daugiau kaip pusę pusmečio pamokų ir neatsiskaitęs už individualaus ugdymo plano privalomojo dalyko mokslo programą ar programos dalį (pusmečio kursą), nurodomas pasiekimų lygis ar padaryta pažanga.
46. Pusmečio pažymiai vedami iš to pusmečio pažymių aritmetinio vidurkio (4,5 – 5; 4,4 – 4), atsižvelgiant į kontrolinių darbų įvertinimus.
47. Metinis įvertinimas išvedamas iš I ir II pusmečių įvertinimų – aritmetinis vidurkis.
48. Neatestuoto vieną pusmetį ir atsiskaičiusio už dalyko programą mokslo metų pabaigoje įskaitos įvertinimas įrašomas ir metinis įvertinimas išvedamas iš pusmečių įvertinimų.
49. Mokytojai paskutinę pusmečio (mokslo metų) pamoką organizuoja mokymosi pasiekimų ir pažangos įsivertinimą:

49.1. mokiniai per paskutinę pusmečio (mokslo metų) pamoką analizuoja mokymąsi, padarytą pažangą, su mokytoju aptaria sėkmes ir nesėkmes, planuoja tolesnį mokymąsi;

49.2. mokytojai apibendrina informaciją apie mokinio, klasės pasiekimus bei padarytą pažangą ir, jei reikalinga, koreguoja ugdymo proceso teminius planus.

50. Pusmečių ir metiniai įvertinimai turi būti išvedami ne vėliau kaip paskutinę pusmečio ar mokslo metų dieną (elektroninis dienynas užpildomas per 2 darbo dienas pasibaigus pusmečiui).
51. Sutikrintas pusmečių įvertinimų ataskaitas klasės vadovai pavaduotojoms pristato per 5 darbo dienas pasibaigus pusmečiui ar mokslo metams.
52. Metodinėse grupėse mokytojai analizuoja diagnostinių, e-NMPP testų, metinio mokymosi pasiekimų rezultatus. Priima sprendimus dėl mokymo metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo.

VII. TĖVŲ (GLOBĖJŲ, RŪPINTOJŲ) INFORMAVIMO TVARKA

53. Mokymosi pasiekimų vertinimai fiksuojami elektroniniame dienyne.
54. Kartą per mėnesį klasių vadovai, mokinio tėvams pageidaujant, atspausdina ataskaitą iš elektroninio dienyno apie mokinio mokymosi ir lankomumo rezultatus.
55. Atsiradus mokymosi problemoms, tėvai (globėjai, rūpintojai) apie mokymosi pasiekimus informuojami įvairiais būdais: skambinant, individualiai kalbantis, rašant laiškus, lankantis namuose.
56. Dalyko mokytojai dėl mokinių, turinčių nepatenkinamus signalinius įvertinimus, ne vėliau kaip prieš mėnesį informuoja klasės auklėtoją.
57. Jeigu mokiniui gresia du ir daugiau nepatenkinamų įvertinimų, apie tai klasės auklėtojas prieš 3 savaites informuoja tėvus.
58. Klasių vadovai organizuoja tėvų susirinkimus, kuriuoe supažindina tėvus su vertinimo būdais ir formomis. Esant būtinybei, į juos kviečia dalykų mokytojus.
59. Dalykų mokytojai pildo elektroninį dienyną tą pačią darbo dieną.
60. Apie mokymosi sėkmingumą mokinių tėvai ar globėjai informuojami per elektroninį dienyną, klasių tėvų susirinkimuose, atvirų durų dienų metu (vykdomos du kartus per mokslo metus), per individualius susitikimus su mokytojais.
61. Mokiniai, nepadarę pažangos, ir jų tėvai (globėjai, rūpintojai) kviečiami į VGK (Vaiko Gerovės komisijos) posėdį.
62. Mokiniams, jų tėvams (globėjams, rūpintojams) pageidaujant, gali būti peržiūrėti gauti pasiekimų įvertinimai: mokiniai, jų tėvai (globėjai, rūpintojai) kreipiasi į dalyko mokytoją. Neišsprendus problemos raštu kreipiasi į mokyklos vadovą.

VIII. VERTINIMO DALYVIAI IR JŲ VAIDMUO

63. Mokymosi pasiekimai fiksuojami elektroniniame dienyne.
64. Mokiniai kartu su mokytoju aptaria mokymosi pasiekimus, užduotis bei vertinimo kriterijus.
65. Mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) įtraukiami į mokyklos bendruomenės veiklą. Jie gauna aiškią, laiku pateikiamą informaciją apie vaiko mokymąsi, pažangą bei pasiekimus, mokymosi spragas ir reikiamą pagalbą. Jiems teikiama informacija apie vertinimo kriterijus, procedūras ir tvarką, išsilavinimo standartų bei pasiekimų patikrinimų programų paskirtį.
66. Už pažymių įrašymą elektroniniame dienyne atsakingi mokytojai. Klasės auklėtojai, mokinių tėvai (globėjai, rūpintojai) ne rečiau kaip kartą per mėnesį peržiūri elektroninį dienyną.
67. Klasių auklėtojai organizuoja teminius tėvų (globėjų) susirinkimus ne rečiau kaip 2 kartus per metus. Pirmame tėvų susirinkime tėvai supažindinami su mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema.
68. Mokytojai:

68.1. planuoja ir atlieka mokinių pažangos bei pasiekimų vertinimą ugdymo procese;

68.2. apibendrina ir įvertina mokinio pasiekimus;

68.3. fiksuoja vertinimo informaciją;

68.4. informuoja mokinius, jų tėvus (globėjus, rūpintojus), kitus mokytojus, mokyklos vadovus apie mokinių mokymąsi, pasiekimus ir spragas;

68.5. remdamiesi vertinimo informacija, analizuoja ir koreguoja mokinių mokymą ir mokymąsi;

68.6. rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, būtų laiku suteikiama reikiama individuali pagalba;

68.7. derina mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo metodikas su dėstančiais mokytojais.

69. Mokyklos vadovai:

69.1. vykdo bendrą mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo, informacijos rinkimo, fiksavimo bei panaudojimo tvarkos priežiūrą;

69.2. užtikrina vertinimo metodikų dermę pereinant iš klasės į klasę, iš vienos ugdymo pakopos į kitą, tarp atskirų dalykų;

69.3. vykdo kontrolinių darbų apimčių ir dažnumo priežiūrą;

69.4. vertina mokyklos ir mokytojo darbo kokybę, remdamiesi mokinių pasiekimais ir atsižvelgdami į mokinių ir jų tėvų socialinę padėtį, sociokultūrinę aplinką.

1. BAIGIAMOSIOS PASTABOS
2. Pagrindinis orientyras visuose vertinimo komponentuose – planuojant vertinimą, mokant, fiksuojant ir aptariant vertinimo informaciją, koreguojant ugdymą – išsilavinimo standartai, Bendrosios programos, nacionaliniai mokinių mokymosi pasiekimai ir kiti tyrimai, bendrieji ugdymo planai.
3. Remdamiesi vertinimo informacija mokytojai ir mokyklos vadovai priima sprendimus dėl ugdymo turinio metodų ir strategijų, mokymosi užduočių, šaltinių tinkamumo, išteklių panaudojimo veiksmingumo, ugdymo tikslų realumo. Mokytojai ir mokyklos vadovai rūpinasi, kad mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų, laiku būtų suteikta reikiama pagalba, t. y. konsultacinės valandos.
4. Mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo bei tėvų informavimo tvarkos aprašas bendru sutarimu gali būti koreguojamas ir tobulinamas.
5. Dėl ekstremalių, nenumatytų situacijų pasiekimų vertinimo aprašas gali būti koreguojamas tam tikram laikotarpiui atskiru direktoriaus įsakymu.